Vizitues tė nderuar tė kėsaj faqe,

Kam knaqėsinė tė ju prezentojė biografinė e Hysen Cėrvadikut.Kjo biografi ėshtė e pėrgaditur nga Shaqir Cėrvadiku. Pėr tė gjithė ata qė dėshirojnė ti marrin dhe ti publikojnė nė faqe tjera, le tė kenė repsektin pėr kohėn time dhe punėn e tjerėve, shkruani nga cila faqe vjen (p.sh. www.rapsodet.com ). shtator 2006.

Pėrfitoj nga rasti qė ta pėrshėndes publikishtė dhe lus tė gjithė ata qė kanė fotografi tė Hysenit tė mė tregojnė.

HYSEN CĖRVADIKU

1935-2007                      

Rapsodi Hysen Cėrvadiku lindi nė fshatin Poklek tė Drenicės nė vitin 1935. Ishte djali i katėrt i Ramė Cėrvadikut poashtu rapsod. Rama kishte 5 djemė e  9 vajza. Hyseni e trashėgoi emrin nga gjyshit. Hyseni i cili nė vitet 1878 u detyra me dhunė tė shperngulej nga Toplica pas vendimeve te Lidhjes sė Prizrenit dhe dėbimeve me dhunė nga gjenocidi serb.

Shkollen fillore  kreu ne Drenas (ish Gllogovc). Ishte kohė kur mundesitė e shkollimit pėr shkak tė kushteve ishin tė vėshtira dhe sikur shumė moshatarė duhet ti ndihmonte familjes nė punė te bujqėsisė  pėr tė siguruar kafshaten e gojės.

 

Meqenėse kanga ishte trashegimi nė familje kishte kėnduar Hyseni i ardhur nga Toplica kėndonte Rama kryefamiljari pastaj kendonin vėllezerit Rexha, Halili, Jahiri  edhe te Hyseni i ri qė kishte trasheguar emrin e gjyshit lindi dėshira pėr kangėn dhe filloi qė nė vegjeli te mishėrohet me tingujt magjik te qiftelisė dhe sharkisė. Nderkohė vėllai i tij Halili veq kishte njė pėrvojė tė madhe si rapsod pasi kishte kėnduar me baben Ramėn pėr disa vjet pastaj nga viti 1928 e deri me 1945 me vėllaun Rexhen pastaj me Selman Balajn kėndoi afėr  8 vjet  dhe me Tahir Drenicen pėr afo 10 vjet.

Meqenėse, Hyseni veq ishte pjekur si rapsod kishte mesuar shume kangė sepse ne oden e tyre gati qdo natė kendohej atėhere babai i tyre Rama si kryfamiljar merr vendim qė Halili tani e tutje te kėndoj nė duet me vėllain e tij Hysenin.

 

Ishte viti 1960 kur dy vėllezrit Haili e Hyseni vazhdojne karieren e tyre si rapsodė si duet i pandarė pėr afro 30 vite. Halili e Hyseni u bėn tė njohur ne tėrė Kosovėn dhe ishin te mirėpritur kudo .

Krijimtaria e tyre ishte e larmishme dhe  kishin nji repertoar tė gjėrė, dinin mbi 400 kangė. Kėndonin kangė historike, arshikie, kangė me tema kurbeti dhe tė dy rapsodet i karakterizonte zėri i tyre i fortė dhe me ambitus te lartė. Kishte raste kur nga nga fuqia  kendimit tė tyre  ishin fikur edhe llambat per ndriqim.

 

Edhepse Hyseni u punėsue si punėtor ne hekurudhė kangen nuk e la pėr asnjė moment. Ngase dasmat e atėherėshme mbaheshin tė dieleve e nganjiherė edhe tė enjtėve Hyseni s’ju nda kangės kurrė e cila e bėri tė njohur dhe i mundėsoi te njihet me njerėz nė te gjitha vendet ku jetonin shqiptaret. Ishte knaqėsi e vėrtetė tė kėndoj nė dasma atėherė pasi rapsodet gėzonin nji respekt tė madh nė popull dhe atyre u rezervohej pritje e veqantė.Tė dy vėllzėrit ishin njerėz tė shoqėrueshem dhe shumė te dashur me njerėz dhe nuk din kush nė gjithė ato dasma pėr afro 30 vjet tė ndahet dikush i i paknaqur apo ta hidherojnė dikend ose ta rėndojnė me fjalė.

 

Halili e  Hyseni ne vitet e 60 kishin bėrė edhe inqizimet e para ne Radio-Prishtinėn e atėhershme.Ata kishin tė inqizuara disa dhjetra kangė qė pźr fat tė mirė janė ruajtur nė fonoteken e radios. Vlen te theksohet se Halili e Hyseni janė autorė tė disa kangėve ndėr:« lulėzoi fusha, lulėzoj mali » dhe « Jalla mor bylbyl » kangė te njohura por edhe tė disa kangėve tjera.

 

Nji kohė me Halilin dhe Hysen ka qenė edhe Tahir Rrukiqi i cili ka shoqėruar me violinė kjo ka zgjatur disa vjet derisa Tahiri ka shkue nė kurbet nė Gjermani. Nė vitet 1975 Halilit e Hysenit ju bashkangjitet edhe djali i Halilit, Shaqiri dhe vazhdojnė sė bashkue deri ne fund tė viteve tė tetėdhjeta.

Pas vdekjes se vėllait  Halilit edhe Hyseni e len kėngėn dhe nuk mirret aktivisht me kėndim.

 

Hyseni ndrroi jetė me 26 dhjetor te 2007 pas nji semundje t’gjatė. Pas vetės ka lėnė 3 djem e 5 vajza, shume nipa e mbesa. Dy djemt Ajeti dhe Ahmeti jane edhe instrumentistė te ēiftelisė.

Hyseni la pas vetės shumė kangė tė inqizuara ne dute me vellain Halilin dhe nji videoprogram tė inqizuar nga Bahtir Sheholli -etnomuzikolog per institutin albanologjik.

Faqja e Halil e Hysen Cėrvadikut

 

Hit Counterprej hapjes sė faqes

Faqja kryesore