Kėtu mund tė lexoni dhe dėgjoni disa poezi tė zgjedhura.

Tė gjitha kėto poezi janė tė marra nė libra tė ndryshėm. Pėr tė gjithė ata qė dėshirojnė ti marrin dhe ti publikojnė nė faqe tjera, le tė kenė repsektin pėr kohėn time, shkruani ngacila faqe vinė (p.sh. www.rapsodet.com ). janar 2006.

 

Nėse nuk u pret nusja,

u pret nėna.

Nėse nuk u pret nėna,

u pret TOKA.


MILAZIM KRASNIQI

 

LULJA E SHPPoezi

 

POEZI SHQIP “LULJA E SHPETIMIT”

NGA MILAZIM KRASNIQI

PER SHQIPTARET QE LEXOJNE SHQIP, FLASIN SHQIP DHE MENDOJNE SHQIP

 

POEZIA MĖ NDIHMOI QĖ TĖ KONSUMOJA ILUZIONET

 

I nderuari Adnan,

Botimi nė kėtė vėllim i poezisė sime tė plotė, sipas seleksionimit qė kam bėrė vetė dhe sipas formės pėrfundimtare qė u kam dhėnė kėtyre poezive, mė jep njė kėnaqėsi tė veēantė, si kėnaqėsia qė ka secili njeri kur e pėrfundon njė punė tė mundimshme e tė gjatė. Poezia ime qė botohet nė kėtė vėllim, ėshtė finalizimi i tėrė njė projekti estetik qė kam pasur si poet pėr mė shumė se tridhjetė vjet. Korrigjimet qė kam bėrė nė shumė poezi, janė rezultat logjik i ndryshimit tė koncepteve tė mia estetike, fetare dhe jetėsore, nė udhėn e vėshtirė tė kėrkimit tė sė vėrtetės dhe tė kuptimit tė jetės sonė njerėzore. Tash e di se e kam gjetur udhėn e vėrtetė, e cila mė mundėson vetėrealizimin si njeri nė kėtė botė dhe shpresoj edhe shpėtimin nė botėn tjetėr. Kėrkimi im i gjatė poetik dhe jetėsor, shumė herė ka qenė si i pėrhanshėm, kaotik dhe plot vuajtje, e kjo ka ardhur si pasojė e faktit se nuk e pata zbuluar me kohė tė Vėrtetėn. I jam mirėnjohės poezisė sime, e cila mė ndihmoi qė tė konsumoja iluzionet dhe tė gjendesha nė njė truall, ku zgjedhja nė mes tė humbjes dhe shpėtimit, nuk ishte mė e vėshtirė. Dhe mė duket se nė poezi mė nuk kam ēka tė them. Kjo ėshtė forma pėrfundimtare e poezisė sime, tė cilėn do tė dėshiroa ta kisha si njė lutje tė pėrhershme pėr veten time dhe pėr tė gjithė njerėzit. Lutem qė edhe fjala poetike tė jetė nė shėrbim tė afrimit tonė me Krijuesin tonė. Vetėm poezia qė ėshtė e shkruar me idenė qė tė jetė adhurim ndaj Allahut dhe falėnderim ndaj Tij, pėr tė mirat me tė cilat na e ka mundėsuar dhe zbukuruar ekzistencėn nė kėtė botė, ėshtė e denjė qė tė ribotohet.

 Nė Prishtinė,1 nėntor 2004, Me respekt,

Milazim Krasniqi


IMAZHI GRI

 

Kėto gėrmime i bėnė

do arkeologė tė egėr

 

Tė tyret janė shifrat

mbishkrimet

edhe ato qė s’thuhen

 

Thonė kanė thėnė tė urtėt

thonė kanė thėnė tė marrėt

 

Dikujt duhet zėnė besė

Me sytė mes rrėnojash,

Kur harron besėn e vėrtetė 


DETI

Det o det det o gjėmė e kaltėr

kėlthitur nga ėndrrime tė mėdha

 

Tė shikoj si fėrgėllohesh

dhe njėsohem me dallgėt e shqetėsimeve tė tua

qė vijnė nga ora qiellore qė mat kohėn tonė

Mbi kokat tona

 

Edhe nė ty e shoh  mrekullinė e krijimit 

Tė qiejve e tė tokės

Dhe tė jetės sonė

Tė cilės Krijuesi i tha: “Bėhu” dhe ajo u bė

Qė t’i jep kuptim mrekullisė

Pėrmes adhurimit   


NATA E QIRAVE

Sonte kanė zbritur nė kulmin e shtėpisė

shpirtrat e engjėjt

 

Ne s’i shohim dot me sy

 

Sonte kanė ardhur shpirtrat e engjėjt

pėr tė na dashur o gjykuar

 

Lehtė ia bėjmė me kėto tė mira nė sofėr

Po si t’ia bėjmė

me varfėrinė e shpirtit 


 GURI I MEGJĖS

Bėn po atė gjumė guror

Tė shekujve tė fjetur

 

Nė faqen e tij tė rrahur nga era e shirat

si nė njė skenė filmi tė tmerrit

zgėrdhihet nofull’ e vdekjes

 

Qėndron nė njė bucė tė rėndomtė dheu

Po njerėzit ia bartin peshėn nė zemėr

Qė kur humbėn paqen nė shpirt  


DASMĖ

Ja po vijnė dasmorėt po vijnė

shtegmalit e breglumit gjithkah

tė gjithė tė buzėqeshur

 

Nė oborr ėshtė ndezur zjarri

pėr busull e mirėseardhje

edhe atyre qė s’janė tė ftuar

 

Porta ėshtė sofėr pėr tė gjithė

gėzimi daulle e tė gjithėve

njė shtėpi kalamaj miq uroni

Dhe dritė nė tė gjitha anėt

Dritė qė na shpėton nga humbja

Nėpėr udhėkryqet e lumturive

Tė rreme   


 IM ATĖ

Kur flitet pėr arat

im atė luan nga vendi

 

Shikon qiellin

sikur kėrkon mendimet nė re

 

Palon duart e ēara

si pėr bekimin e fėmijėve

 

Nė atė dramė tė tij

diēka gjithmonė mbetet e paparė

diēka gjithmonė mbetet e pathėnė

 

Kur flitet pėr arat

nė shpirtin e tim eti

Mėshira e tė Mėshirshmit

Ringjall besimin

si shiu tokėn e vdekur 


 HIJA E TIM ETI

Dritarja kap njė cop qiell

tė mugėt si fytyrė gruaje me dhembjet e lindjes

 

Ka kohė qė e vėshtroj kėtė sfond tė plumbtė

gjelbėr tė shkyer nga degėmollėt

e tė qepur etshėm nga pipėtima e gjetheve

 

Nė kėtė soditje tė qetė

papandehur mė shfaqet porteti i tim eti

me atė shqetėsimin e pėrjetshėm

qė lidhte tokė e qiej

 

Dhe m’i shpalon vrragėt e duarve e tė buzėve

tė ashpra e tė thella si tė tokės

sa unė vėrtet s’mund ta di

i mori ai tė tokės apo toka tė tij

 

Im atė i mirė im atė i etshėm

ende endet hije arave duke u lutur

pėr diell shi e bukė

Dhe paqe nė shpirt

 

Tash nga gjethet po bien pikat e para tė shiut

tė kthjellėta si lot gėzimi

Tė dikujt qė kthehet pėrgjithmonė

Nga mėrgimi  


DITA E TREGUT

Zbresin burrat nga malet

me zemile e thasė

me mushka e kuaj

 

Qyteti ėshtė i tyre kėtė ditė

me sheshe me kafene me kėnde

pale a ua zė tė gjithat qė kanė e s’kanė

 

Nė vend e kohė tė caktuar

takohen miq e myshterinj

dredhin fjalė e cigare

Dikush shet lopėn dikush

blen rrobe pėr nuset

 

Kur ia lidhin kėrthizėn

ditės sė tyre tė shėnuar

marrin udhėt kah malet

me veten e tyre pėr t’u ritakuar  


 PASDITE ME SHI

Nisėn tė bien pikat e para tė shiut

era i hedh tutje me tėrbim

 

Lagjja ka rėnė nė njė gjumė klinik

rrugėt prehen si tė sėmurėt nė komė tė thellė

 

Gjithė pamja qė kap syri nėpėr xham ėshtė

                                                        e akullt

si pėrfytyrimi  i hedonistit pėr vdekjen

Qė edhe mund tė vdes pa e kuptuar

Se kjo ėshtė vėrtet mėshira e premtuar 


 NJĖQIND VJET VETMI

 

Kot po i sjell numrat

thirrjet i pėrbin nata

 

Bota ka rėnė nė gjumė

Ora e murit bėn grevė

 

Ē’tė bėj nėse duhen bėrė

flijime mė tė mėdha se vetvetja

 

Tė hesht edhe unė si muret

tė kotem me saksitė

 

Si t’i shpėtoj vetmisė

qė mė mbulon me harrim

 

E dhoma qė lėngon e bota qė fle

tė ma bėjnė njė vdekje mė njerėzore

 

Ah

Vetmia qenka brendas vetes

Kur humbim lidhjen me Shpėrblyesin

 

Dhe unė qenkam vetė prodhuesi i saj

Si merimanga

kur pa dashje kurthohet nė rrjet 


ĖNDĖRR

 

Pėrtej muzgut bie briri

nė pluhurin  e pėrfytyrimit gjurmė

mamutėsh kryqesh avionėsh

 

Gjymtyrėt fluturojnė nėpėr qiell

duke ndjekur gjahun

 

E nė boshėsinė e akullt pastaj

fėmijė epruvetash luajnė me baltė

 

“prerja e artė” me thikė

pikturon bukurinė e verdhė tė murtajės

 

Dil prej kėsaj ėndrre me ngut

Nėpėr portėn e hapur nga engjėjt

 

Ajo tė rikthen nė sprovėn fitimtare    

Kur me zemėr zgjohesh    


BALADĖ TROTUARESH

 

Me delikatesė bie mbrėmja

siē bie perdja e kadifenjtė

pas njė akti tė kryer nė dramė

 

Ndanė rrugėve ndizen neonėt

nė farfurinė e dritave tė tyre

Qyteti merr frymė si astmatik

 

Nėpėr markete kafene librari

hyjnė e dalin njerėz

pėr tė marrė a lėnė shqetėsimet e veta

 

Nė tė gjitha anėt njerėzit nxitojnė

dhe ēuditėrisht u ngjajnė pantomistėve

tė harruar nė rolet e tyre

 

E gjitha kjo gjalllėri ėshtė rrenė e fantazisė

Nėse nata nuk pėrqafohet nė paqe

Si jastėku i butė

Ku pushojnė edhe ėndrrat  


METROPOLI

 

Ku ta hedhėsh hapin do tė shkelėsh

 nė gjethe tė verdha e fjalė tė rreme

 

Kah ta kthesh kokėn do tė shohėsh

reklama verbuese e fytyra tė ngrira

 

Ē’tė zė veshi do tė dėgjosh

zhurmė motorėsh e rrėfime triviale

 

Ik kah tė ikėsh do tė shkosh

drejt vdekjes nėn rrotat e mitit modern

I cili pikė faji nuk tė ka 


ANTIPOEZIA

 

Sot pasdite nė shitoren “Gėrmia”

kam parė poetin. Mė tė famshmin poet

 

Kish tė veshur seksi-pallto. Farmerka Texas

e kėmishė brilantini. Njė minikravatė e

borsalino kauboji. Kėmbėzbathur.

 

Buzėqeshte. Pėrshėndeste me duart plastike.

Shkėlqente nga dritat shumėngjyrėshe

Tė vitrinės

 

Dhe derisa e shikoja atė tė ngrirė

dhe njerėzit kundruall tij tė ngrirė

mė bėhej se e ndieja tė recitonte

njė antipoezi pa fund

me zėrin joshės tė reklamės 


IKJE NGA VETJA

Nė peizazhin e mėngjesit pranveror

buzėgazi i diellit tjerr ėndrra tė arta

 

Nėpėr degėt e drunjve cicėrojnė zogjtė

e gjethet ua mbajnė ison me pipėtimė

 

Kėtu gjithēka i ngjan pėrrallės sonė

qė e shpikim nė njė gotė me zhgėnjimin

                                                     e pluhurosur

 

Por ē’m’u desh ky uikend

edhe jashtė vetes ta njollos simetrinė

 

Se tymtarėt automjetet bėrllogu

gojėhapur mė presin t’u kthehem nė mbrėmje

                                                                   sėrish

 

Duke shtrydhur nostalgjinė nė kėtė oazė

ndiej turpin e ikjes nga vetja 


GJUETI NĖ SHTRIGA

Ngrihet siē ngrihet tufani

fjalė e thėnė nė erė

 

E  pėrlan para vetes

tė veja virgjėresha

 

Ua bėn gjykimin

nė kamarėn e dhunimit

 

Nė kokėn e botės metastazė

E liga

Pse e bėtė jetėn njė gjueti

Nė shtriga

 

Zotėri Torvemada

Inkuizitor i madh

I krimit 


SODITJE

Copėdielli si pyll nė flakė

fundoset duke lėnė pas qefinin gri

 

Kurorat e rrezeve jermėrisht

rikrijojnė pėrpėlitjen e tyre nė xham

 

Fėmijėrisht sodis kėtė pamje

si kėtu e dhjetė vjet mė parė

 

Po ai perėndim dielli

por tjetėr skenė nė soditjen time

 

Kam zėnė ta kuptoj mrekullinė  


MUZGU

Si ushtimė pylli pėrhapet kumbimi

i trokut ēalaman tė pelės sė zezė

 

Ajo turfullon e hakėrrohet

me vringėllimė patkonjsh fik qirinjtė e dritės

 

Nga pamja e mugėt tulaten njerėz e bimė

vetėm lakuriq farkėtohen vitheve tė saj

 

Ninulla e natės na merr gjithėve nė dorėzim  


PAGJUMĖSI

Orenditė koten

si korifenj tė gozhduar

Nė misionin e tyre tė kotė

Ndez transistorin

Tinguj tė njė muzike tė vrazhdė

shpėrthejnė si gaz i nėndheshėm

 

Jashtė fryn

Pikat e shiut dimėror

pėrplasen xhamave me tėrbim

 

Kujtoj mikun

nisjen e tij nė udhė tė largėt

e kthimin nė sarkofag bojėkafe

 

Tik-taku vazhdon

Akrepat kryqėzohen ashpėr

Si brirė mamutėsh

 

Njė mjegull klinike shtrihet

si pauzė midis aktesh

Ėshtė gjumi qė bie si vesė qumėshtore

Nga dora e pėrjetshme e mėshirės 


VJESHTA

Mė nė fund erdhi

e zymtė flokėshprishur

si njė mėrgimtare e shumėvuajtur

 

Dhe po shkel arave trotuareve

rėndė duke derdhur vrerin

qė i ėshtė lidhur nė grykė

 

Vjeshta do tė mėrgojė sėrish

bashkė me pikėllimin e saj tė pėrjetshėm

Ndėrsa tonin na e lė pykė nė grykė 


DIMĖR

Peizash me njė ngjyrė tė vetme

 

Bardhėsia rrėnqethėse shtrihet

Boshėsisė sė saj vėrshėllen era zemrake

 

Duke shkelur mbi borėn kėlthitėse

Provoj t’i gjej kėsaj dite njė copė vend

Nė galerinė e gjėrave tė harruara 


GURGDHENDĖSI

E bart gurin nė krah

pastaj net e ditė e vjet

mundohet tė zbėrthejė enigmėn e fjetur

 

Duke u thelluar nė tė me daltė e ēekan

shpalos si faqet e njė libri enigmėn e jetės

 

Gurgdhendės ėshtė mė i rėndė guri

a dhembja qė skalit nė tė

 

Mė mirė lėre punėn qė s’ėshtė jotja

Dhe kthehu paqėsor nė enigmėn tėnde njerėzore 


UJĖVARA

Nga gurmazi nxjerr njė rėnkim tė mbytur

 

E kreshpėrohet me tėrė egėrsinė

gjymtyrėt e veta kafshon nga tėrbimi

 

Po atė gjėmim ndiej

sa herė mbyllen nė njė ėndėrr tė keqe

Nėse nuk e gjej si duhet derėn e daljes 


ARKITEKTI

Ja kėtu do tė ngrihet lagjja e re

ky kompleks pėrrallor

qė po mė zhurmon nė kokė

 

Lart do tė jenė apartamentet

poshtė marketet shitoret e lodrave libraritė

pėrballė fusha e gjelbėr dhe pishat

 

Lagjja duhet t’i ketė tė gjitha

ē’u duhet pleqve, punėtorėve, kalamajve

Si ta nxjerr nė pėrmasat e jetės

Pa e shkelur kufirin e tė vėrtetės 


 PIRG VEGIMI

 

MOTIV ARBĖRESH

 

Fryn Vetėtin dhe Gjėmon

Nga ky rrėmet llahtar

Tundet edhe dridhet Dheu

 

Mot i lig i tėrbuar

Si nė baladėn shumė tė lashtė

Edhe gurėt vendit shkul

 

Rrokullisen tatėpjetė gurėt

Edhe gjenden mu nė majė

Tė thepisur si mallkimi 


NĖNAT

Nisen pas yjve djemtė

E nėnat mallpėrgjėruarat

Ngrohen me shkarpa ėndrrash

 

Mėsyjnė tek bien boritė djemtė

E nėnat shpirtpėrvėluarat

E shkojnė jetėn tek portat

 

Mbesin fushėtirave djemtė

E nėnat shamizezat

Varret nė zemra ua mbajnė

 

Po s’u luten si luten nėnat

Pėr shpėtimin e pėrjetshėm 


SERGJENET

Gjithė ajo pasuri oh ē’pasuri

As nė tokė as nė qiell

 

Ftoi nga kushedi ē’vjeshtė

Molla e njė vere qė s’e prek harrimi

 

Shamia qė dikur valles i printe

Zogu nė dru gdhendur gjithė vegime

 

Gjethe tė thara tė blirit erėmirė

Letra tė vulosura me shkretėtirė

 

Gjithė ajo pasuri oh ē’pasuri

Syrit tė kurrkujt s’i fshehej

 

Muzeume mallli qenė pėrherė

Sall shpirti mund t’i mbante ashtu nė erė 


SOFRA

Shtrohej nė ballė tė vatrės

Re vegimi hėnė e plotė

 

Buka u thehej tė gjithėve

Edhe atyre qė mungonin ngahera

 

Mikun nė bukė s’e nė prente

Edhe mik po tė mos ishte

 

Edhe m’e rėndė ish kur ēohej

Hark shprese diell i ngrirė

 

Ndrydhej shtrydhej veten e hante

Frymėn gjallė tė na e mbante 


NĖ SHPELLĖN E MERMERTĖ

 

Nėpėr njė portėz

Tė cilėn na e hap vetė ciceroni

Hyjmė nė Shpellėn e Mermertė

 

Tek ecim si tė shkelnim nėpėr habinė tonė

Hapat gjėmojnė bubullimė

Ndėr muzgje vere tė vonė

 

Ciceroni pėrmendsh si pėrēart flet

Pėr do speleologė temperaturėn nė shpellė

Pėr tė panjohurėn qė pret

 

Mijėvjeēarėt sipėr kokash tė gurėzuar

Flokėt sa s’na i pėrkėdhelin

Si prindėrit fėmijėve tė llastuar

 

Po prapėseprapė veten e pėrmbajnė

Nė atė gurėzim madhėshtor

Lotėt veēse s’mund i mbajnė

 

Ndėrsa ne vėrtet asgjė nuk kuptojmė

Pėrderi nuk e masim kohėn

Ashtu si Krijuesi e ka krijuar 


PĖLLUMBAT

Imazh rrėnqethės krijojnė

Tek hyjnė nė guvė syakuj

Tek dalin

 

Ajo vėrtitje pėrmbi kulme

Ankth qė bebzėn rrit

 

Sado ulokė qė tė jenė

Qiellin e ēukasin nė rrashtė

 

Tek fluturojnė nėpėr shqotė

Tek ēojnė nė vend fshehtėsinė

 

Flatrat plumb u rėndojnė

Nga kuje netve me hėnė

 

Ankth qė bebzėn rrit

Ajo vėrtitje pėrmbi kulme

O nėnė 


ILION

Tė mbuluan kohėt me lava hiresh

Tė mbuluan me mollokė gėnjeshtrash

 

Para shkėlqimit dhe mjerimit tėnd

Fjalės i ngatėrrohet gjuha ndėr dhėmbė

 

Tė mbuluan kohėt e ikėn kokėpėrgjakura

Tė harruan kohėt e t’u kthyen zemėrplasura

 

Nė zjarret qė tė shkrumbuan s’u dogj liria

Se kish humbur mė parė

Nė mjegullat kobsjellėse tė miteve

 

Atė ditė e sot

Kornizė pėr portret s’tė gjen historia 


KURTHI

U nis nė sa e sa luftėra

Veten duke bėrė fli

 

Nuk qe Helena e bukur si thonė

Po bota e shėmtuar ish

 

E ra dhe Ilioni sė fundi

Pus i thellė nė atė rrugė

 

Po kurthit tė ngrehur

S’i shpėtoi as Agamemnoni

 

Zgjidhte nyjė zemėrimi Klitemnestra

Jo

Mirrte hak Ilioni 


THEMBRA E AKILIT

E ēka po tė mos ktheje nė betejė

 

Nėpėr qiellin gri tė antikės

Imazhe mitesh mė pak do tė kish

 

Po thembra jote do t’i bėnte bisht harrimit

Kohėn tonė ēaltas do ta arrinte

 

E ēka po tė mos ktheje nė betejė

 

Mallkimi qė ti e barte nė thembėr

Atyre qė harruan besėn e dhėnė

Edhe ashtu do t’u rėndonte nė zemėr 


AVE CAESAR

Ave Caesar

Saē i zjarrtė mbi Dhe kurorė

Ėndrrash nė mes tė kėputura

 

Ave Caesar

Edhe kur pėrfytem me luanin

E tėrbimit tend tė madh

Gjaku im qiellin kur spėrkatė

 

Ave Caesar

Edhe kur i fundmi kuadėr i jetės

Ndėr bebėza mė ngrihet

Me dhe kur tė mė mbulojnė

 

Ave Caesar

Qė vdekjes sime i duartroket

Pėr tėnden unė dhe do tė bėhem

Dhe qė nė gji do tė tė merr

 

Deri nė ferr 


RĖNIA E KARTAGJENĖS

Thonė ra Kartagjena

Se qe strateg Scipioni

 

Thonė ra Kartagjena

Mbi hirin e saj tė stėrngritej Roma

 

Po Kartagjena s’kish si tė mos binte

Pėrderisa hijes sė vet

Dronė si njė fantazme ia kishte 


ARRĖZA

Cingėrima e orės mė nxori a mė mbėrtheu nė pezhishkėn e asaj ėndrre llahtarinė e tė cilės mendja s’mund e peshon

Diēka si recital robotėsh diēka si kor shurdhmemecėsh

Pastaj mė zuri njė kollė gulēitėse njė ngulfame pėrmbytėse

E ndeza cigaren e thitha njė here thellė dy tri herė

Fėrkova sytė hundėt theva gishtrinjtė kafshova thonjtė krova flokėt

Barkzbrazėt dola nė rrugė shpirtzbrazėt

Mure Balkone Shtylla Kartmortale Asfalte Shitore kafeēajtore

Kalimtarė Kalimtarė Kalimtarė Kalimtarė Kalimtarė

Thithin cigare pėrtpin ēamēakėz pėshtyjnė reklamat shikojnė

Njerėz-gjymtyrė Njerėz-gjeste Njerėz-hije

Rruga i ngjet njė skene teatri eksperimental

Ku pėrdhunshėm reprizohet njė shfaqje pantomime

Zgjat shfaqja apo aktorėt janė harruar nė role tė tyre

Si na u fry kėshtu Arrėza si na u bė digė qė ndal fjalėt

E si vetmia vėrshėllen nga tė katėr anėt si veri vjeshte tė vonė

E na ther nė shpirt pėr njė humbje qė i bėmė vetes

E njė hidhėrim qė i bėmė Krijuesit  


DIQYSH

 

Diqysh dolėm nė qytet

Gruaja e unė me tė shtatė fėmijėt

 

Diqysh ecja aq serbes

Sa mezi e njihja veten

 

Te Sheshi i Fitores u ndamė

Secili tė shkonte nga t’ia kishte ėndja

 

Unė bleva krejt ē’mė duhej

Pixhame kėpucė kėmishė

 

Siē qemė marrė vesh

Te Sheshi i Fitores u takuam sėrish

 

Tė gjithė kishin blerė gjithēka

Sa mua mė hante diqysh njė brengė

 

Gjithė ato gjėra qė na mungonin

Shtėpia si do tė na i zinte

Ėndrra kur tė mė ikte 


ROKENROLI

E desha sa mė tė dashurėn vashė

Tė ėndrrave tė hershme djaloshare

Me tė cilat pėrthekoja botėn e madhe

 

Kish nė tė diēka farfuritėse

Qė tinėzisht tė rrėmbente tė pushtonte

Dheun nėn kėmbė ta gėrmonte

 

Po babait prapė i mjegullohej syri

Tek dėgjonte kėngėn pėr Isa Boletinin

Pėr tė cilin tė gjallė e ruante kujtimin

 

E nėna mė kallėzonte deri vonė

Pėr dajė Rexhepin partizan

Qė nė frontin e Sremit kishte rėnė

 

Dhe a mund ta bėje veshin shurdhėr

Para tundimesh qė tė thėrritnin

A mund t’i kėmbeja me Elvis Prislin

 

E desha vėrtet rokenrolin

Si njė lodėr tė posablerė fėmija

Po pėr tė unė kurrė s’do tė jipja

As baltėn e opingave tė mia 


IM BIR

Shtratin ia shtroj nga pupla pėrrallash

Njė fjalė peng i vė pėrkresė

Zhurmėn e rrugės ninullė e ka

Tė matet nė diell me trimėrinė

Si enigmėn e lodrave ta peshojė pamundėsinė

 

Gjumi ia zė njė hutim nė fytyrė

Dorėn mbi njė lodėr qė s’i zihet besė

 

Nė ag tek nxitojmė drejt stacionit

Matet me enigmat e ėndrrave tė veta

Si koha me hije

Nė ka pasur kohė tė ėndėrrojė


PIRG VEGIMI

Shumėherė kur s’mund ta shkruash

Asnjė varg pėr be

Je poet i madh

Pirg vegimi je

 

Mėkati pėr arrėz tė lidhet

Fjalėn ta dhunon

 

Ti kujton ae i ditė gjitha

Tė Bukurės sė Dheut s ii rri kobi mbi kokė

Sytė e Homerit pse s’e kanė njė lot

 

Danteja me ferrin pse pėrfytet kot

Serembeja pėrse shėtit i humbur nėpėr botė

 

I ke parė me sytė e tu tė gjitha shumėherė

Po a e kuptuar s’e nga u vjen humbja  

Atyre qė harrojnė veten pėrherė


 QESHJE SARDONIKE

 

LISI

 

Nėpėr ninėzat vagėllore

Lisit sa i duket kurora

Ai peizazh illyrizor

 

Pėreth tij tri pelida

Syverbuara gjuhėshkurtuara

Sillen dhe gjithė drithėrimė

Nga njė pėllumb e mbajnė nė duar

 

Kur i lėshojnė nė dritė tė qiellit

Shkulin flokėt nga trishtimi

 

Lis Dodone rrėnjėnxirė

Maja Motėr do tė rrafshohet

Mu si varret nėpėr mote

 

Po prapė dielli do tė lindė

Zemra do tė vetėtijė

Moj Dodonė harresa jonė


ENIGMĖ

Me tė marrė lajmin e fitores

Pupthi kėrceu nga froni

Mbret Agroni

 

Nga gėzimi i pritur

E tundi njė e qeshur me zė tė lartė

Sa as vetė s’dinte nga i dilte

 

Qeshėn pas tij me radhė

Teuta qė mbante Pinin nė prehėr

Kasnecė kėshilltarė e truproje

 

Mbreti shtroi njė gosti tė madhe

Pėllumbat pa i vėshtruar

Edhe mė keq akoma

Zotin pa e besuar

 

Dhe nuk e zuri pije e fortė

Librat si na e rrėfejnė

Se mos iu zu tharmi enigmės mbretėrore

Nė Shėn Helenė 


KUVADA E BRAKTISUR

Si bisha i unguronin Demetrit nė zemėr

Lakmia dhe trimėria

 

Detit ia njihte sėmundjen

Po tokės ia harronte dashurinė

 

Mbi shpatullat e Fulvit

Me thonj tė skuqur prekte retė

 

Mbi shpinė tė Postumit

Kafshonte mishin e trupit tė vet

 

Kur deshi kėmba dhe qė t’i zinte

Nė hundebuzė u rrėzua

 

Kohė i mbeti tepėr sa ta kuptonte

Se ku kishte zėnė nė thua


MONEDHA E GENTIT

 

Nė njėrėn anė shungullon nga deti

Nė tjetrėn ulėrin nga mali

 

Im gjysh dinte ē’duhej tė zgjidhte

Midis Peshkaqenit e Luanit

 

Rrugė tė mesme s’ka thoshte gjyshi

Kur tė t’i nxjerrin pėr fushė rropullitė

 

Ndoshta do ta rrafshoj Kuirinin

Ndoshta do ta rrafshoj Kuirinin

 

Do ta bėj ndoshta vdekjen nė arenė

E tė mbetem pėr jetė tė jetėve pa varr

 

Oh varri im ėshtė tmerrsisht i thellė

Sytė nuk mė shohin kund tė tillė humnerė

 

Nė njėrėn anė i shungullon nga deti

Nė tjetrėn i ulėrin nga mali


GURĖHEDHĖS ILIR

Guri qė ėshtė durim i moēėm

Mund tė rrokulliset nga maja

Nga dora jote

 

Augustit plaga ende i kullon

Dhe tėrbimi i gurit e zė nė revan

 

Tek ushtojnė lugjet kushtrimi

Me shekuj nė zemėr i ther

 

Fantazma famė e tij kundron e hutuar

Deri sa i pėrzihen thembra e gishtėrinj

 

Guri ėshtė durim i moēėm

Dhe rrokulliset nga maja

E lirisė sė dhunuar


GJUMI I MESDITĖS

Ta kesh zogun nė dorė

E ta merrėsh botėn nė sy

 

Tė ikėsh larg e mė larg

Nga zėri yt

Qė gjegj kur thėrret

 

Thell tė fshihesh

Nė zgavrat e vetmisė

Qė t’i bėsh ballė shkohėzimit

 

Tė ėndėrrosh pastaj

Derisa tė verbohesh

Me kokėn tėnde nė duar

 

E sheh si zgjat zgjimi

Mė shumė nga jeta

Popull i mashtruar


MBRESĖ UDHĖTIMI

 

Gjithė ditėn e lume pi kafe ekspres

Nė tė djathtė e nė tė majtė

Pluhur reklamash pėrdridhet

Nėpėr sy mė vret pagjumėsia

Aq mė bėn

Kohėn nuk e mat nė akrepat e tyre

Po tė kultereve tė mia

 

Nė kėtė ankandqytet

Tė hapur pėr tė gjithė nė ēdo kohė

S’mund tė blihet me ēmimin fillestar

As dhe njė kontinent as dhe njė gjilpėrė

Roje bėn Liria

Me Portėn Triumfale si gėrshėrė

 

Gjithė natėn e lume pi kafe ekspres

Nė tė djathtė e nė tė majtė

Metro koridore katakombe moderne

Gėrmojnė thellė rrėnjėt e lisit

Vras mendjen

Me ē’litar mund t’u matet perimetri

Mashtrimeve tė Parisit


UDHĖT E LARGĖTA

Profesori nė vendin e vet

Matej e ēmatej

Me fjalėt e veta

 

Salla sikur ngushtohej

Lapsat me gulēim

Zbraznin pikėllimin e ngjyrės

 

Mureve pėrplasej kumbimi

I ndonjė thirrjeje nė mal

Iso i mbanin dallgėt e detit

 

Murgjit rendnin tė shqetėsuar

Gjurmėt u mbulonte shkrumbi

Hapin me tė hedhur

 

Freskat heje akulli

Pikonin nė hapėsirė

Kujtimin

 

Po tė gjithat nuk ia dilnin

Qė humnerės deri te Buzuku

Urė t’i ngritnin

 

Ishte njė harrim qė shtrihej nėpėr shekuj

Dhe zvarritej si memec

Pa nxjerrė njė fjalė

 

Si e kishte harruar veten mbi hone mohimi

I magjepsur nga mitet e mashtrimet

Njeriu shqiptar

 

E kur mbaronte ligjėrata

Salla merrte prapė formėn e vet

Po honet e mohimit rrinin pezull

Edhe nė ėndrra na vinin pas udhėve tė largėta


MUNGESA PARA NESH

Para nesh s’ishte Numri

As matej hapėsira

Nėpėr nyja gishtėrinjsh

 

Para nesh s’ishte Uji

As lundronte bota

Varkė nė bebėza

 

S’ishte para nesh as Zjarri

Qė mbush pritjen

Shkėndija psherėtimash

 

S’ishte kurrkund Ajri

I frymėmarrjeve tė thella

Qė tundin yjtė

 

Gjithė ajo mungesė e madhe

Deri sa e kuptuam

Se ishim tė krijuar pėr t’u dashur

Nėn kėtė kurorė


SYTHA TRĖNDAFILASH

Nė kėtė buzėqeshje tė fiksuar

Njė vere nė det

Herbarium dashurie shpalosur

Rrudhėzat rreth sysh tė rrinė

 

Tek t’i sodis plot mall

Kujtimet si shtjellė mė pėrlajnė

Lėmė pas ditė e muaj e vite

Si drunj rrugėsh pėr anė

 

Tė kujtohet si bėnim pizgrra

Me gurė nėpėr syprinė

Si na arrinin valet tė zemėruara

Qė ua venim nė lojė kaltėrsinė

 

Dhe tek tė fiksoja nė kėtė kuadėr

Ndjeja po atė shqetėsim

Si nė takimin tonė tė parė

 

Kanė kaluar shumė vera tė tjera

Dhe fotografi tė tjera bėmė

Po rrudhėzat rreth sysh mė s’t’i zura

Ashtu tė ēelura sytha trėndafilash


SHKUMĖSAT E PIKĖLLIMIT

Peizazhi i paparashikuar

Nė sytė tanė plastikė

Gurė e rrasa muronte e rrėnonte

 

Muret e dinin

Si lartėsohej pamundėsia

 

Kur binte muzgu

Nė sytė tanė regėtinte

Udhėt e largėta na kujtonin

E ne si fėmijėt nė asfalt

Vizatonim kujtimet

Me shkumėsa shumėngjyrėsh

Pikėllimi


HERBARIUMI FAMILJAR

Prindėrit e kujdesshėm

S’e harrojnė detyrėn

Nė ditėt e shėnuara

 

 

Fėmijės i blejnė

Veturė kafshė shtėpiake

Avion supersonik plastik

Nė shitoren e parė tė lodrave

 

E puthin nė njėrėn faqe

Ia ngrehin njėrin vesh

Dhe secili mėsyn

Ta zėrė kohėn e vet tė humbur

 

Vetmevete thonė

Kjo ėshtė kohė e artė e fėmijės

Gjithė kėto lodra qė ka

 

Kuku pėr ta


FĖMIJA MOLLA VETMIA

 

Dridhet fėmija nga mendimi

Molla kalbet nė tryezė

Lodrat s’dinė pėr zgjim e lojė

 

Plagė tė thellė merr shkėlqimi

Tek mjaullin vetmi e zezė

Atė qė humb si ta fitojė


ARIU

Mė tė thellin pyll e ka shtėpi

Mė tė zezen shpellė e ka liri

 

Mijėvjeēarė tė tėrė atje lė gjurmėt

Kurthe pėr shira tė vjeshtės

 

Veē kur i ungurojnė rropullitė e sos me njė

Ariu i Bardhė Ariu i Murrmė Ariu i Zi

 

Po s’mund tė matet kurrė me faraonin

As me Neronin as Napoleonin

 

As me Hitlerin as me Leninin

As Musolinin as me Stalinin

Dhe as Xhingiskanin as Sllobodanin

 

Pleqėrojeni edhe vetė njerėz tė mirė

A ėshtė sa e pandehim ariu egėrsirė


VAJI I FĖMIJĖS

 

Sot gjithė ditėn e lume

Koka mė mbeti nė gazetė

 

Nga shtylla nė shtyllė nga faqja nė faqe

Bota mė shndėrrohej nė rebus

 

Kronika e zezė sa s’mė la pa mend

Rropullitė m’i gėrreu raporti pėr vėrshimet

 

Kumtesa pėr Inkėt e Atlantidės

Nė rrjetė merimange m’i vari mendimet

 

Shiu s’prajti as ende ka pushuar

Si ta vajtonte qielli verėn e harruar

 

Teuta s’m’u hoq kurrė nga prehėri

Po as vajin macja e vogėl nuk e mejti

 

Gjuante kukullėn pėrplaste kėmbėt

Mė shikonte mes lotėsh hutueshėm e shkreta

 

Si nuk mė bėnte zemra dhe mua

Ta nxirrja kokėn nga gazeta


TELEVIZORI

Butoni me shpejtėsi kozmike

Ia heq kataraktin nga bebėza

Krejt botės

 

Pėrzihen pamjet humbin kuptimet

Fjalėt heje akulli

Na varen buzėve

 

Dikush kap kokėn dikush lėpihet

Tjetri fėrkon sytė

Nga apatia

 

Butoni me shpejtėsi kozmike

Katarakt tė ri nė bebėz i shkakton

Krejt botės

 

Po duhet tė kalojnė disa orė drite

Derisa tė na shkrihen hejet e fjalėve

Buzėve varur 


GAZETA

Tek lexoja nė gazetė njė ditė

Njė deklaratė pėr armatimin nė gjithėsi

Pėrvajshėm fėrkoja sytė

 

Njeriu nga fotografia shqyhej nė gaz

Si tė kishte zbuluar papritmas

Njė enigmė tė ndėrlikuar

 

Faqet e gazetės nėpėr duar mė shushurinin

Fjalėt nėpėr reliefin e butė tė letrės

Si bishat nė pyll ulėrinin

 

Nuk dėshiroj tė mirrem me hamendjen

Kobin e Atlandidės njeri a e parashikoi

Nė fare deklarate nė gazetė


FORMULA E KATONIT

 

MEDITIM PĖR SAMIUN

Mote ka qė trastė mė rri

Figura e Samiut nė kujtesė

 

Dhe s’gjej kuadėr qė ta zėrė

Enciklopedinė e gjallė

Qė ndjehet ngushtė nė dy shekuj

Qė me njėrin sy e shikojnė

 

Dhe s’gjej kuadėr qė ta zėrė

Dilemėn bjeshkė

Gjuhėn e pushtuesit si ta emėrtosh

Ndryshe

Kur hijet vallėzojnė rreth shtėpisė

 

Se sytė zėnė e djegin

Se sytė zėnė e lotojnė

 

E atij njėrėn faqe ia rrahin valet nė Bosfor

Tjetrėn borėrat nė Alpe

 

Ka mote qė ha veten e s’e di

Ē’ka qenė

Ē’ėshtė

E ē’do tė bėhet me Samiun

Qė ndan e bashkon dy kontinente

Me tėrė atė dhembje


VIZA NĖ MES

Nėpėr libra mėsimi enciklopedi

Nėn emėr futur nė kllapa

Si dy akrepa tė ndalur

Varur rrinė dy data

 

Zbritja s’bėhet lehtė

Me matematikė tė thatė

Ajo vizė e shkurtėr nė mes

Ėshtė udhė nėpėr shtrėngatė

 

Fjalitė tutje zgjaten

Me shqetėsimet e kohės

Po duken sė tepėrmi tė ngatėrruara

Si diplomacitė e Evropės

 

Fotografia e zverdhur pėrbri

Vjen disi e largėt

S’ėshtė faji i fotoaparatit

Qė nuancat e shpirtit s’i kap

 

E datat e futura nė kllapa

Akrepa tė ndalur rrinė

Viza e shkurtėr n’mes tyre

Enigmė pėr historinė


DRINI NĖ TREG

Sa herė shoh peshq tė freskėt

Nė hyrje tė tregut

Sikur i shoh mendimet e mia

Tė zėna me rrjeta

Me zorrė pėrfushė

Sikur i shoh kujtimet

Dhe nis e mė erret

E marr nė thua

Djersė tė ftohta mė mbulojnė

Mu nė hyrje tė tregut nė Prishtinė

 

Duke ikur nga tregu

Ndjej si gumėzhin nė mua pikėllimi

Si tė buronte vetė Drini

E mendimet mė ngelin nėpėr shporta

Me zorrė pėr pluhur zvarriten kujtimet

Sa kur arrij me gjysmė shpirti nė shtėpi

Fshihem nga pasqyra

Sytė mė kanė marr njė pjesė shėmtie

Nga hyrja e tregut e di


FORMULA E KATONIT

Njėherė e njė kohė

Njėfarė Marcus Porcius Katoni

Shpiku njėfarė formule

Tė thjeshtė pėr Kartagjenėn

“Ceterum cenzeo Carthaginam delendam

                                                    esse”

 

Qė s’e harronte ta shqiptonte

Nė senat nė shtėpi publike

Nė pijetore nė gjumė,

Nė nevojtore

 

Nė kohėn e tij

Psikanaliza s’kishte fenerė

Pėr bodrumet e shpirtit

 

Nga ajo formulė ndjellazezė

Erėrat e pikėlluara

Pėrhapėn hirin e Kartagjenės

Nė tė katėr anėt e botės

Duke brumėzuar gjak e ėndrra

Nėpėr kujtesė

 

Atė ditė e sot

Formula e Katonit mbeti nė fuqi

Nėpėr kabinete laboratorė

Salla solemne akademi

Vė veto tė plotė

Dhe Kartagjenat e trilluara

I ndjek nėpėr botė


MIDIS BASHKĖFSHATARĖVE

Pas kaq kohėsh prapė jam midis bashkėfshatarėve

Nė ditėn e shkollės

 

Me sy i vjedh burrat

Qė janė bėrė grumbull nė banga tė fundit

Si tė qenė strehuar nga shiu

 

Kohė e mbjelljeve

Po ata kanė ardhur tė dėgjojnė vjersha

T’u duartrokasin fėmijėve

 

Kėshtu vinte edhe im atė

Kur recitoja vjersha nė ditėn e shkollės

E gėzimi i stiste mustaqet

 

Prapė jam midis bashkėfshatarėve

Dhe ndjej atė gėzim tė largėt tė harruar

Si njė fjali qė e lexojmė nė dėrrasė

Tė pafshirė nga ora e kaluar


COPA METALI NĖPĖR GISHTĖRINJ

Kthehem nga puna

Pa njė fije gėzimi

Nė shtėpi

 

Dreka e ngrirė

Pasditė tė gjatė mė premton

 

Futem nėn batanije

Dhe vėshtroj rebusėt e merimangave

 

Zėrat e fėmijėve ecjaket e gruas

Si tė qenė fshehur nėn tapiceri

 

Numėroj ditėt e mbetura

Si ushtari i vjetėr

Copa metali mė rėndojnė

Nėpėr gishtėrinj

 

Dhe s’gjej fjalė t’u shpreh dashurinė

Pėr sa m’i japin kuptim jetės

Kur tė vijnė 


THIRRMĖ

Posa cingėroi telefoni

Hodha gazetėn i lehtėsuar

Dhe pas fjalėve tė para

Njeriu filloi tė mė kėrkonte ndjesė

Si t’ma kishte kanosur jetėn

 

Unė i thashė se mė gėzoi ajo thirrmė

Po ai s’mė zuri besė

 

Ishte dita e dytė vėrtet

Qė s’mė kishte kėrkuar njeri

 

Dhe unė pėrfytyroja receptorė tė ngritur

Gishtėrinj qė formonin numrin tim

Qoftė edhe gabimisht

Po ec e mbushja mendjen atij 


BUBULINA

Erdhi njė natė tetori

Me vaj nė buzė Bubulina

 

Ē’vaj

Me bubullimėn e lashtė tė jetės

 

Dhe hyri nė albumin e jetės sonė

Ku vendi i vet e priste

 

Tash kaltėron Jonit tė gėzimeve tona

Me emrin qė kohėt pėrtėrin


ALBUM PĖRMALLIMI

 

Shkrepi muzgu fyshekzare

Tym e plhur rigė e erė

Po qyteti s’u mbush vrer

Si far’ vashe lajkatare

 

Rri i muzgėt nė dritare

Rrugėt mbushen me poterė

Stinė trillesh ti o verė

Di tė therėsh me thikare

 

N’kryq vetmie tė gozhduar

Pre mė bėre tė kujtimit

Tė njėmuzgu tė muzguar

 

Jap e marr tash me rininė

Nė album tė pėrmallimit

Loti fsheh fotografinė


PLANETĖ TĖ LARGĖT

Pėrgjatė shpirtit tonė shtrihen

Kėneta hėnore

Dhe Oqeane Stuhish

 

Pėr t’i vėnė re

S’ndihmojnė kurrfarė planetografish

 

Po njė ndarje e pėrjetshme

I bėn tė dukshme ato humnera

Nė planetėt e largėt nė ne

Kur na braktis shpresa


ETHET E KUJTIMEVE

Shėtitorja u kėrrus

E mbahet si pėr bastun

Pėr trungjet tullace tė brirėve

 

Gjethet me verdhėz

Ia mbulojnė kurrizin

Qė therje reumatike ndjen

 

Derisa bėj shėtitjen e mbrėmjes

Sa s’ia plas vajit

Pėr verėn e dashurisė sė vdekur

 

Ndalem nė mes tė shėtitores

Si pėr t’i mbledhur kujtimet

Nėpėr plasat e asfaltit

 

Mė mirė po t’i varim si kartėmortale

Se kėshtu na i shpiejnė nė pleh

Fshisaxhinjtė


DRITARJA

Ėshtė sy

Tė nxjerr nga thonjtė e mureve

Po dhe tė bėn sylesh

 

Prandaj ti mos rri

Kohė tė gjatė pėrpara saj

As nė festa as nė zi


SHPRESĖ NĖ FACULETĖ

Nė tė njėjtėn kthesė tė bulevardit

Rri verė e dimėr pranverė e vjeshtė

Tė njėjtin refren ēamēakėz mbllaēit

Nė prehėr e mban tė njėjtėn faculetė

 

Nė lustrėn e kohės gravure e gjallė

Fytyrė-thėngjill e syzgurdulluar

Gjimnastikėn e pėrsosur tė pėruljes bėn

Pėrpara hundės sė botės sė verbuar

 

Si njė aktor e di krejt pėrmendsh

Tekstin e rolit qė luan nė jetė

Di ta shumėzoj mėshirėn e huaj

E ta pjesėtojė dhembjen e vet

 

Nė tė njėjtėn kthesė tė bulevardit

Qė nga mėngjesi e derisa bie terri

Faculeta ia zė gjithė atė shpresė

Siē e zė ekrani njė film tmerri


LLAHTARIA

Shėtitorja e mbuluar gjethe blirėsh

Fara kungujsh buleta kinemash gėzhoja gėshtenjash

Nuk zhurmėrin si rėndom nė kėtė orė tė mbrėmjes

 

Po unė me njė mikun tim regjisor

Shėtisim qė nga Theatri e deri te Hotel Grandi

Nėpėr fyryfyēkė kėmbė pas kėmbe mes blirėve

Bėjmė biseda tė rėndomta pėr tė shkuarėn pėr ardhmėrinė

 

Dhe s’di hiq se si e nxjerr ai fjalėn te armatimi bėrthamor

Duke qėruar fara tė kriposura kungulli e duke pėshtyrė

Duke qeshur nganjėherė me zė tė lartė e duke sharė

 

Ndėrsa mua mė bėhet se merr flakė vetė qielli

Se zbret mbi ndėrtesat blirėt shėtitėsit e mėrdhirė

Qė zėnė tė pėrpėliten nga llahtaria

E miku vazhdon ta ndrydhė butonin e fjalėve

Qė si bomba eksplodojnė nė pėrfytyrimin tim

Sa s’shkrihet sė qeshuri kur e lus tė ndėrrojė bisedė

 

Kur e lė mes shėtitores e ik pėr nė banesė

Ku posa hyj brenda

Redaktori nė TV po atė temė paralajmėron nė krye tė ditarit

 

Ai veēse s’qėron fara s’qesh s’pėshtyn s’shan

Mirėpo arrėzėn e fytit e shtyp me gisht

Kravatėn shumėngjyrėshe e ēliron spontanisht

E unė pėrpiqem ta shkul pėrfytyrimin llahtar

Qė si etiketė mbi shishe nė tru ma ngjiti miku

Derisa nė ekran emetohet shpėrthimi nė Nevadė


STADIUMI

Kur i hapėm themelet

Shtangėm nga habia

 

U ngjitėm nė Dragodan

T’na hipi nė kokė njė marrėzi

 

Gooool brohorisnim pėrnjėherė

Dhe kapelat i hidhnim pėr qiell

 

Shpirti ashtu na lehtėsohej

Pėr token qė nga hekuri do tė rėndohej

 

Mė rrėfen njė pensionist

E qesh rėndė e bėn me gisht

 

E di thotė se po tė bėhem cergė

Veēse po tė mė pyesnin mua

 

Emrat tanė do t’i shėnoja nė ulėse

Nė vend tė numrave


KUJTIM I PALEXUESHĖM

 

Nė njė mbrėmje si kjo

Shėtitėsit do tė ndalen pėr njė ēast

Para trungjeve tė blirėve

 

Do tė tund ndonjėri kokėn

Duke nxjerrė nga xhepi njė cigare

Po mbrėmė ja kėtu e pashė

Do tė bėjė tjetri me dorė

 

Pastaj do tė nxitojnė

Tė arrijnė atje tek i presin

Duke shkelur pikėllimin e ēastit

Si gjethet e rėna

 

Dikur dikush do ta shkulė kartėmortalen

Pėr tė shėnuar njė numėr telefoni

Apo shiu vetė do ta bėjė tė palexueshėm

Kujtimin


ARTI I KRIJIMIT

 

Nė letėr i nxjerr

Mendimet qė mė tundin

Si trollin tėrmetet

 

Titullin qė mė parė ua di

Nė vesh sekush ma dikton

 

Po pa njė pa dy ai merr zjarr

Shkronjat si zhavor

Pėr fytyrė m’i pėrplas

 

Vija e drejtė qė e mban

Si gjarpėr zė e pėrdridhet

Kaligrafinė e frymėzimit

Nė zemėr ma kafshon

 

Nga zėra tė njohur tė largėt

Dora nė ajėr mė shtanget

Aniqė letra e bardhė ma tėrheq

Si metalin njė copė magnet

 

Dhe s’di ē’tė hedh mė parė nė letėr

Me ē’fjalė me ē’ritėm

Nė ē’metėr

 

E taketukja  mbushet shpuzė e mbushen

Mushkėritė tym e nikotinė

Dhe ngryset natė dhe ēel dita

Nė betejėn time me afazinė

 

Edhe kur s’e shkruaj njė fjalė

Letrėn nuk e gris

Se titulli do tė mė ndiqte

Fjalėt e pashkruara mendimet e pathėna

Do tė krijonin pas meje ortiqe


DRITHĖRIMA

Llampa me tytė pėrmbi letėr

Nga ritmet e dorės drithėrin

 

E drithėrijnė zogjtė e tapicerive

Lulet e perdeve tė mėndafshta

 

Fiku me gjithė vazė drithėrin

Drithėrin piktura me kornizė

 

Nėpėr hapėsirėn e dhomės drithėrijnė

Trupi dhe gjymtyrėt e mia

 

Nėpėr kėtė bulėrimė drithėrimash

Merr formė poezia


 KURS PĖR PANTOMIMĖ

 

PALIMPSEST

 

Orakulli i Dodonės Taksa Ilirike

Zjarret e Pal Emilit Itinerari i Antoninit

Mbushin sterėn e orėve

Me ujėra tė turbullt tė shekujve

 

Si mė mbiu nga zonė e muzgėt nė ndėrgjegje

I krijuar nga copėza tė shuara meteorėsh

Poeti anonim

Qė krijonte vargje nė Pallatin Mbretėror

 

Dhoma u shndėrrua nė shkėmb

Ku pėrplasen valet e bardha tė Adriatikut

Dhe ora e murit nė ninėz

Ku derdhen si rėrė format e hėnės

 

Kur i thashė hirėsisė me zė tė prerė

Qė premiera s’mund tė shtyhej pėr njė betejė

Se vargjet mė mirė nga shpatat

Dinė ta mbrojnė Ilirinė

Atij i kėrceu zemėrimi mbretėror

 

Oh ē’tmerr kur ta nxjerrin me thikė

Dritėn e fundit nga bebėzat

Peizazhin e atdheut tė larė nė gjak

 

Edhe me tėrė atė dhembje

Unė i thashė pėrmendėsh tė 40 mijė vargjet

E Iliriadės

Po ato si trumcakė tė trembur e tė mpirė

U shpėrndanė nėpėr muzg

U fundosėn bashkė me shpirtin

 

Vetėm atje ju mbetet t’i kėrkoni

Se zjarret pėrmbi i bėnė shkrumb e hi

 

Nuk di sa herė ndėrrojnė format e hėnės

Derisa ato copėza meteorėsh

Mė lėnė tė kthehem nė kohėn time

Nė kėtė antiantikė klinike

Ku nata e acartė e janarit ėshtė gėzof i ngrohtė

Po edhe kėto vargje tė shkruara vonė vonė

Unė i nxjerr nė letėr ai m’i dikton


MBROJTĖSIT E ILIRISĖ

 

Ē’gjarpėrinj

Dalin  kėshtu nga ndėrgjegja e shekujve

Si nga plasa shkėmbinjsh

Dhe lėvizin nė forma spirale nė forma valore

Nėpėr ajėr nėpėr mure perde

Nėn tavolinė

Pranė kėmbėve tė mia akull

Derisa rikrijoi vargjet pėr Ilirinė

 

Hutimi ndez reflektorėt e vet

Edhe majėn e lapsit

Nė thimth ma shndėrron

Dhe hapėsirėn e tėrė nė njė rrotullimė

 

Janė kadmi dhe Harmonia

Me ndonjė enigmė tė re

Nė pleqėrinė e tyre tė thellė

Dhe vetė Ai qė Illit ia dhuroi fuqinė

 

Janė dhe bijtė e harruar

Nga nekropolat e Hollmit Dimalit Prishtinės

Nga kiēėt e anijeve labeate

Nga shkopi i Eskulapit

Monedha e Hvarit

 

Vijnė si mbrojtės tė vatrės

Kėsaj hapėsire tė prerė

 

Vijnė si kasnecė tė njė tjetėr ndėshkimi

Pėr dvarjen tone

Apo si shenja

Se do mbėshtillemi me fuqi tė re

Nė vorbull tė kėtij pėsimi

  

Maja e lapsit nxjerr zėra fjalė

Qė e bėjnė thėrmia afazinė

Dhe gjarpėrinjtė zėnė tė kthehen

Nė hapėsirat e ngurosura tė shekujve

Ku ata e shenjojnė humbjen

Ilirinė


OKTAVIANA

Ndėrron forma si plastmasė

Kur e ndrydh e shtrydh ndėrgjegja

Oktaviana

 

Nga bodrumet e errėta i ēelen kaverna

Pamjet e grave dalmate

Tek hidhen me fėmijėt ngryk nė flakė

Nėpėr shkallare

Mollokė tė pėrgjakur rrokullisen

Koka tė prera me shpatė

 

Karnel Scipion Nazika, Tiberi

Dhe vetė Oktaviani

Nė kulmin qė hepohet pozojnė

Si terminatorė tė shprogramuar

 

Thonjtė e gjakosur u prekin nė re

Thonjtė qė ia kanė ngulur nė fyt

Si deles Delminiumit

 

Amulet i krimit nė emėr tė qytetėrimit

Ėshtė Oktaviana

Qė ndėrron forma si plastmasė

Kur e ndrydh dhe shtrydh ndėrgjegja

Mermerin e saj


GEMMA AUGUSTEA

Si s’ke njė grimė turp

Nga ajo kapardisje August

Qė si lakmus ta zbulon mizorinė

 

Po bėri e u rebelua Bato

Copė e grimė e bėn atė skulpturė

E bėhesh gazi i botės

Nė sy tė spektatorėve

Nė Museum Naturhistorischen

Nė Vjenė


NĖ ADRENICĖ

Njė qen i zgjebosur

Qė mezi merr frymė me gjuhė jashtė nė hije

Dhe njė burrė i trembur

Me gurin pėrkresė

Bėjnė roje nė atė portė

 

Ky do tė jetė ai luftėtari ilir

Qė ka kėmbyer gjarpėrin me njė qen

Dhe zoti e ka ndėshkuar

 

Mizat s’e lėnė tė qetė a ndėrgjegja

Shihe si dromcohet

Si tė ishte i tėri argjilor

 

Brenda na pret Konstantin Shpataraku

Dhe ora me mozaikė tė mermertė

Ku koha ėshtė paralizuar 


FORMA TĖ REVE

Pėrse me emra kaq tė paarritshėm

Si format e reve nė njė qiell

Qė s’paralajmėron asgjė

Molosė taulantė penestė

Enkelejė pirustė liburnė dasaretė

Albanė dardanė breukė dalmatė

E tė tjerė emra qė shprishen pambarim

Nė njė zonė tė shurdhėr harrimi

 

Mos ishte njė ndėshkim perėndie

Apo gėnjyet veten se bėhemi mė tė lirė

Tė ndarė me qindra emra e kufinj

E jo tė bashkuar me njė tė vetėm

Ilir


NĖ BUTRINT

Si t’i kuptoj kėta gurė

Kėta memecė madhėshtorė

Qė as pėrpjekje bėjnė tė dėftojnė

Kush ishte kėtu spektatorė

Tragjeditė kush i deklamonte

Shi a binte si sot

Para dy mijė vjetėsh

Cili burrė matej me Hektorin

Po s’hyri nė mbretėrinė e shkronjave

Tė vetmit kenotaf tė pėrjetshėm

 

Nardi sa s’e humb drejtpeshimin

Ti nė tė vėrtetė je Glauku kur i them

Ai aktor qė e dinte pėrmendėsh

Iliriadėn

 

Nė pėrhumbjen time amfiteatri tkurret

Si iriq si kėrmill si breshkė

Dhe unė ulem nė njė gur

Tė lagem deri nė palcė

Mos nxjerr vuajtja gjė nga enigma

  

Selvitė ma pėrkundin hutimin

A pėr mua vjatojnė

Qė s’i kuptoj kėta gurė

Qė s’shndėrrohen nė shkronja

Nė fjalė


NĖ PLAZHIN E DIKTATORIT NĖ VLORĖ

A mund t’ia kthjellonte mendimet

Qė i nxinin si radiografi tumori

Ky ujė kristalor

 

Po kėta miliona guralecė

Tek shkelte mbi ta gjithė zemėrim

A e ndienin veten simahorė

 

Karaburuni a e ulte kreshtėn

Kur e qėllonin citate emra tė huaj

Si breshėri me automatik

 

E ruajmė plazhin po si mos ta ruajmė

Thotė njė ushtar e buzėqesh

E ruajmė nga shpirti i tij i lig


Ē’ĖSHTĖ ATDHEU

Atdheut hija ime

Nuk ėshtė lehtė t’i thuash lamtumirė

Ēfarėdo qė ta kesh

 

Nė secilin hap qė ta lėsh prapa

Ai shformėsohet si njė ėndėrr

 

Po ē’ėshtė atdheu hija ime

Qė fėrgėllon kaq e zemėruar

Dhe ekuilibrin ma prish

Duke mė shndėrruar nė plastmasė

Apo vetėm mirazhet mjegullore

Tė hapėsirave ilire

Qė janė strukur nėpėr kronika

Si fatzinjtė nė kullat e ngujimit

Tė qyteteve tė bėra shkrumb nga Pal Emili

Tė kėshtjellave tė rrėnuara

Qė sikur u bėhen bastunė

Tradhtive ideologjive hemorragjive

Bėkan kuptimin e atdheut

Hija ime

Qė fėrgėllon krejt e tėrbuar

Po pse po mė braktis dhe ti mua


A KĖSHTU TĖ ZĖKA MALIKIMI

Nga kėto pamje halucinante

Sytė sa s’mė pėlcasin

 

As syzat e Reja Ēarlsit

S’do tė mund tė mė ndihmonin

Qė t’u shpėtoja thikave tė helmuara

Tė kėtyre mbishkrimeve

Nogdaunėve tė kėtyre kumbonareve

Qė mė shkaktojnė amnezi

Grisė sė kėtyre fasadave

Qė m’i ngre flokėt pėrpjetė

Tek ngėrdheshet si robot i rebeluar

 

E dinė se jam krejt i huaj

Dhe m’i ngulin gjilpėrat e frikės

Nė retina

Qė t’i ndjekin si kusarė

Peizazhet e atdheut

 

Tė plaēin sytė mos

Mė thoshte nėna kur u nisa

Dhe gėrvishte fytyrėn e vet

Si pelidat nė Dodonė

Kur fatthėnėn nė fluturimet e pėllumbave

Parashikonin

 

A kėshtu tė zėka mallkimi

Oh nėnė


NATA E HUAJ

Mė mirė po e lė dritėn ndezur

Se errėsira qė pėrgjon si kusar

Prodhon dorėza tė zeza

Qė me njė shtrėngim gjakun ta nxjerrin

Pėr gojė

Nofulla tė deformuara

Qė kafshojnė si hienat

Mė mirė po e lė ndezur dritėn

Dhe derisa tė mė zėrė njė kllapi

Po mendoj diēka optimiste

Pėr atdheun tim qė si njė copėndėrr

Mė shformėsohet nė kujtesė

 

Ndoshta kėshtu e shporr nga vetja

Kėtė Natė tė Valpurgės


NJĖ MĖNGJES I ZAKONSHĖM

Zogjė e murrmė tė tapicerisė

M’u futėn me dhunė nė retina

Edhe kėtė mėngjes

 

Kot mbyll sytė me shuplaka

Ata vazhdojnė tė rimarrin forma

Tė bėjnė fole nė kujtesė

 

Ndez tranzistorin

Fėmijė shqiptarė nga Bazeli

Me njė shqipe tė ēalė recitojnė vargje

Pėr shqiptarėt jashtė atdheut

 

Dhe si zogj tė trembur tapicerie

Mė rimarrin forma nė lotė

 

Akulli paskėsh mbėrthyer xhamet

Figura tė mistershme pritkan deshifrimin

Edhe kėtė mėngjes

 

Tė ngrihem apo tė rri shtrirė

Ta dija Kasandra e akullt ē’parathot

O Zot


NDRYSHK NĖ FJALĖ

Formoj numrin 999026153160

Dhe nėpėr mendje mė fluturojnė

Vijat e bardha tė asfalteve

Peizazhet e verdha tė Edrenesė

Ura gojėhapur e Gallates

Derisa nga receptorin Hikmeti

Atje nė Arifi tė Anadollit

Hikmet Zeqir Ēarktani

I Zeqir Tahir Gjakes

 

Po pastaj mė erret dhoma

Derisa ai flet

Ngase fjalėt vijnė gjithė gėrvima

Si tė kishin zėnė ndryshk nė rrėnjė

Si t’i kishin varrosur lidhėzat

Nė atė moēalishtė tė uritur

Dhe zė e mė mungon ajri

Pėr atė ndryshkė nė fjalė qė ntrashet atje

Si nė Kalabri si nė More


PĖRRALLA PĖR UDHĖN QĖ S’KTHEN

 

A thua janė pjekur tashmė ullinjtė

Nė Arifi

A pikin vetiu nga rrembat

E rrokullisen kodrinės

Deri nė liqen

 

A thua shėtit ende Ali Gjakja

Tėrė ditėn e lume nėpėr ullishtė

Duke kėrkuar shėmbėllesa

Me fytyrėn mjegullore tė atdheut

Qė e la e mė s’e pa

 

Mos janė kalbur tashmė ullinjtė

E mbetur veē bėrthamat

Dhe Ali Gjakja vetė rrokulliste kodrinės

T’i lajė sytė nė liqen

Qė t’i kujtohet mė e plotė

Pėrralla pėr Udhėn qė s’kthen


KURS PĖR PANTOMIMĖ

Me pamjen e njė kuēedre qė ka dalur nga pėrralla e frikshme, arrin Akropolisi nė Fushė-Kosovė. Ia bashkangjesin dy vagonė tė klasit tė dytė nė dritaret e tė cilėve, nė gjuhė tė huaj, shkruan mos u kacavar jashtė. Platoja e stacionit kėrruset si njeri me spondilozė nga dhembjet e ndarjeve. Ata pėrshėndesin nga dritaret deri sa u humb sysh stacioni, pastaj ulen dhe pinė duhan e nėpėr shtėllungat e tymit vjedhin me sy njėritjetrin. Secili ėshtė behoviorist mė vete. Akropolisi e di stacionin e vet tė fundit prandaj ata ia kanė lakmi.

Dikur vonė i mashtron gjumi. As e ndiejnė kundėrmimin e rėndė tė ēorapėve, as rėnkimin e binarėve ngase lodhja ua shtron njė ēilim pėrplot ėndrra qė ndėrrojnė orė e ēast si peizazhet e tokės sė huaj. Futen nėpėr ėndrra belbėzimet e fėmijėve, shikimet plot mall tė grave, lutjet e nėnave, shtėpitė e vendlindjes, zhurmėrimat e stacioneve, pamjet e qyteteve tė ardhshėm, gishtat tregues tė pronarėve, barrakat e punėtorėve, veturat luksoze, reklamat marramendėse, shtėpitė publike… Rrotullohen nga njėri krah nė tjetrin duke fėrkuar qafėn a dorėn e mpirė dhe vazhdojnė tė pėrplasen nėpėr hapėsirat e gjymtuara tė ėndrrave deri sa tė vijė zbardhėllimi i ditės sė re kur shohin mbishkrimin: “und hier haben sin den termindienst Auf einen blick…” dhe reproduksionet e freskave qė thuase janė shkruar me alfabetin e vetė tjetėrsimit.

Ditėt shkojnė tė ngarkuara me peshėn e mėrzisė mu si vagonėt e klasit tė dytė e shtrojnė kalldrėme tė gurta moshe e vuajtjeje. Mbrėmjeve ulen e shkruajnė letra po gjumi i zė mbi toē u mungojnė fjalėt pėr ta shprehur mallin e dhembjenē mė kot ndrydhin tamthat tė krijojnė njė figurė me pamje atdheuē janė kryeneēe fjalėt dhe mendimi zbehet si fotografi e vjetėr nė tavolinė. Dalėngadalė shndėrrohen nė pantomistė. Mallin e dhembjen s’kanė si ta shprehin ndryshe vetėm duke valvitur a grisur valutėn e fortė nė mes tė sheshit.


NDARJA NĖ QAFĖTHANĖ

Brymė pikėllime

Zuri t’i mbulonte fjalėt

Sapo drodhėm udhėn pėr Qafėthanė

 

Ai peizazh nė muzg

Ftohtėsi klinike kishte

 

Vijat e bardha tė asfaltit

Dhe gurėt kilometrikė

Lėviznin si gjymtyrė me frakturė

 

Dhe pastaj

Gishti tregues i policit

Shikimi i hekurt i doganierit

E ndarja pa asnjė fjalė

 

Duart tona tė mpira

Nėpėr muzg krionin hartėn e saj

 

Hapat mė tė rėndė se gurėt e kufirit

Dėftonin

Sa e ngushtė ėshtė kjo Qafė

Qė atdheun na e ndan

A do tė pėlcasė njė ditė nga pikėllimi

Ilirian


DREKĖ POLICĖSH SERBĖ TE URA E FSHEJTĖ

Peshqit notojnė nėpėr yndyrė

Pirunėt e tyre i ndjekin

Nėpėr thellėsitė e pjatancave

 

Njėri nga policėt ia drejton automatikun

Kėmbės sė majtė tė urės

Atje dy fėmijė luajnė me rėrė

 

Tre policėt tjerė zgėrdhihen

Hedhin bast cakrrojnė gotat

 

Ura e Fshejtė dridhet nga frika

Nė sytė  e njerėzve

 

Rafalet mund t’i qėllojnė edhe fėmijėt

E lėre mė legjendėn


MURI I BERLINIT

Kėtu ishte halucinant ai Mur

Qė ndante dy botėra

Njė popull

Thotė Ahmeti

Dhe tund nė ajėr

Pasaportėn e emigrantit politik

 

Aty pėrbri shkruan

Den Opfern der Geėalt

Dhe emra tė tė vrarėve

Si kufoma tė ngrira nė njė morg

Udo Dullick 5 tetor 1961

Vinfried Frendberg mars 1986

Qė kishte provuar ta kalonte Murin

Me balon tė ajrit

 

Tash njė cope Mur

E mbėshtjellė me porcelan

Shitet pesė marka

Ndėrsa gurvarret e mermerta

Notojnė turbull nėpėr kujtesė


SYRI NĖ ZARFĖ TĖ VULOSUR

A e njihni Hasan Qorrin

Me atė shall tė bardhė mbi sy

Tash dyzet e pesė vjet

Atė burrė qė flet vetmevete

Merr nė thua nėpėr gurė

Qė kur ulet ndanė udhe

Me gishtin tregues vizaton hartėn

Nga Nyrmbergu deri nė Breznicė

 

Njėri sy mė mbeti atje thotė

Edhe tash mė bėhet se mė kėrkon

Nėpėr tymnajėn e krematoriumit

 

Pėr shpirt tė shokėve

Nuk mė dhimbset

 

Po ai do tė mė gjejė njė ditė

Do tė mė vijė nė njė zarfė tė vulosur

Nė vend tė pensionit


MUNGESA E LIRISĖ

I bėrė dhe mė sterrė nga retė

Qė tėrė kohėn s’e ndalin vajtimin

Qytetin e pushtoi veladoni i zi

I kėtij muzgu klinik

 

U shormėsuan shtėpitė blirėt

Siē shformėsohen vizatimet nė rėrė

Kur mbi to shkilet me zemėrim

Fragmentet e tyre si lakuriqė rendin

Nėpėr retina

 

I ngujuar nė dhomė

Si dhjetėra herė nga orėt policore

Ndjej marramendjen e kėtij shormėsimi

Dhe prekjet e hekurta tė vetmisė

 

Telefoni s’cingėron

Ai tė paktėn tė ndjehej i gjallė nė shtėpi

 

Miqtė mė kanė harruar

Emrin nga notesat ma kanė fshirė

Si njė fjalė tė shkruar nė tabelė gabimisht

Apo edhe ata kėshtu tė ngujuar

Ndiejnė puslin e ērregullt tė shformėsimit

 

Ky muzg klinik po e bėn mė tė plotė

Mungesėn e lirisė

Qė aq shumė pėrpiqemi t’ia fshehim vetes


SPONDILOZĖ

Mė shumė se nga mosha, blirėt e kryeqytetit janė kėrrusur nga spondiloza e dhembjes. U kemi ngarkuar njė barrė tepėr tė rėndė, kartėmortale tė panumėrta. Kur ndalem para tyre pėr tė mėsuar emrat e tė ndjerėve, sikur mė thonė: kėtė dhembje mė lehtė mund ta duroni ju njerėzit, ne jemi mė tė ndjeshėm. Mė therin nė shpirt blirėt e kryeqytetit. Druaj se do tė kėrrusen edhe mė e do tė bien pa shpirt nė asfalt. Ku do t’i vėmė kartėmortalet pastaj? Ku do ta ekspozojmė vdekjen? 


 LIMANI LIMON

Libraria e vockėl, me dritare tė hapura, thuase u druan shikimeve mospėrfillėse tė kalimtarėve. Merr frymė si njė astmatik libraria. Homeri ėshtė aty dhe s’lėviz mesa njė mumie. Ai apo tė tjerėt janė tė verbėr? Barleti duket i dėshpėruar qė nuk ia pėrfillin dėshmitė. Dante, i dėnuar nė mungesė, pėr tė satėn herė sheh ferrin nė dritė tė diellit. Ndiej pikėllimin e tyre si puslin e shpejtuar. Pluhuri i ka bėrė tė ashpra, si ndjenjat tona, kopertinat. Xha Limani kruan kokėn dhe hesht. Xha Limani i bėrė limon.


I MBĖRTHYER NĖ KORNIZĖ

Ditėn e tetė tė urisė

I gozhduar pėr njė shtrat fushor

Qė pehatet si urė nė ėndėrr

Nga kati i shtatė i ngujuar

Shikoj pėr dritare

 

Kodra e Diellit

Nė malet e Gėrmisė si samar breshke

Dhe retė e bardha pėrmbi

Mė noton nėpėr begėza

Si njė pikturė naļve e sapo pėrfunduar

 

Motra ma sjell njė aspirinė

Dhe mė kėshillon

T’i ruaj sytė nga drita

Edhe fytyra e saj

Me atė buzėqeshje tė fshehtė

Nė njė pikturė renesanse mė pėrngjet

 

Mbyll sytė ta vazhdoj kllapinė

Dhe ndiej se si ngadalė

Shndėrrohem i tėri nė portret

I mbėrthyer pėr vdekje nė kornizė


NATYRĖ E VDEKUR

 

Njė ngjyrė e amullt

Pėlhurė nė sy

 

Harta topografike

Tkurret nė mes thonjve

Me shekuj tė paprerė

Tė pėrgjakur

 

Njė bisht sopate

Dhe njė kishėz

Pėr ta theksuar krenarinė

 

Vetėm nuansat zbehen

Po ē’janė nuansat

Pėr kėtė Natyrė tė Vdekur


VEREMI

 

Veremosem

Nga ajo gjakftohtėsi

Leksikografėsh

 

Pėrse s’e hoqėn

Nga fjalori tė paktėn

Atė fjalė


VDEKJA VJEN VETĖM

 

Kur vdekja si ēukapik ēukatė

Dhe krijon zgavrat e zeza

Tė dhembjes tėnde kozmike

Tė duhet hapi i elefantit

Tė nisesh kalli vetėm

Tė dalėsh jashtė hapėsirės qė tė rrethon

Sepse kėrthiza tė ka ndarė

Nga tė tjerėt pėrgjithnjė

  

Nėse mbahesh pėr litarin e vėrtetė

Do tė vezullosh

Si njė copė fildish

Nė xhunglėn e kujtimit

Tė kėsaj bote

 

Ndėrsa lulja e shpėtimit

A tė mbinė pėr pėrjetėsinė

Varet nga vetė vepra jote


KĖNGA E GJELIT

 

Ėshtė afazi qė paralajmėron vdekjen

E ėndrrave

Mundėsinė e thikės nė lafshė

Gjakun e zi nė borė

 

Ėshtė fėrgėllimė qė tund mjegullat

E kujtimeve

Perdet e mistershme tė gravitacionit

Hijen e pėrbaltur tė kasnecit gjuhėprerė

 

Ėshtė vetėtimė qė ndriēon greminėn

Kozmike

Burimin e fshehtė tė jetės

Ku luajmė fugimthi me veten


DALJA E ATDHEUT EDHE NGA ĖNDRRAT

 

VAJTIM KOMBĖTAR

 

Nė kėtė rrafshnaltė dardane

Ku farė na mbolle me dorėn tėnde

Tė pėrjetshme

Dhe na stolise dritė e dėshira

Fryn erė asgjėsuese o Zot

 

Kėrcėllimė e saj na tmerron

Shkulim flokėt nga dėshpėrimi

Me shpirtin e lagaterrshėm nė ankth

Ngrihemi e ngrysemi

 

Po edhe me kėtė akullsi nė palcė

Ne presim ēastin kur fytyra jote e ndritshme

Do tė na e dėftojė ylberin e lirisė

Atė vezullim qė ishte filli i ngjizjes sonė


RRĖFIM KOMBĖTAR

 

Ishte e gjitha tokė e shenjtė o Zot

Na e dhurove nė ag tė Zanafillės

Si njė amulet tė ēmuar ta ruajmė

Pėr shpirtin tonė e madhėrimin Tėnd

 

Kupėn qiellore qė e kishim kėsulė

Ekuilibrin qė e kishim dhuratė

I humbėm nė lojėn fugimthi

Nė zonėn e muzgėt tė tradhtisė

 

Tash na duhet ta rikrijojmė o Zot

Fytyrėn e plotė tė atdheut

Si portretin nė njė gravure tė thyer

Ta zbulojmė bashkė me ndihmėn Tėnde

Nė gjithkahnajėn tonė tė shpirtit


KĖNGĖ RIATDHESIMI

 

Marrin udhėt djemtė natėn

Nėpėr hone cytanike eksodi

Nė ēdo hap shkelin mbi mandatėn

Dridhen ata dhe dridhet globi

 

Ua ndjellin kthimin nėnat

Duke u hedhur ujė thėngjijve

Ikin tė premtet e tė hėnat

Me kujet e kulmeve tė shtėpive

 

Po ata njė ditė do tė kthehen

Tė dėshėruar e me shpirtin plot

Mall e dashuri kėtu tė prehen

Ndihi nė kėtė rrugė o Zot


BATO DESIDIATI

 

Shėn Helenėn tuaj pėr tė cilėn vajtoni

E kam jetuar nė Ravenė

Nė shkėmbinjtė e saj funebėr

Tiberi s’ma kurseu jetėn nga mėshira

Po nga urrejtja mė e egėr

 

Ditėt nė ravenė ishin mileniume

Netėt ankthe qė bymeheshin pambarim

Sodisja si Ikari humnerat e qiellit

Po shpirti si pus i thellė

Shteronte nė kotėsi e trishtim

 

Tiberi po ma vriste lavdinė ngadalė

Me arsenin e tmerrshėm tė harrimit

Mė zbardheshin flokėt mė lėbyreshin sytė

Iliria po mė shfytyronte nė trurin e saj

Tė shtrydhur nga dorė e krimit

 

Ajo i ndjeu e para tinėzitė e Shėn Helenės

Nė shkėmbinjtė funebėr tė Ravenės


PO AJO NATĖ  PA HANĖ

Me zė tė tejkohshėm

Klithmėprerė mė thotė

Njė natė pa hanė

 

Na bėnė rresht pėr njė

E na thanė

Ju s’jeni dardanė

 

Na vunė nė trekėmbėsh

E na thanė

Ju s’jeni albanė

 

Na groposėn thellė

E thanė

Kėtė fare as dheu s’e mban

 

Njė zė i tejkohshėm

Klithmėprerė mė thotė

Njė natė pa hanė

 

Natė qė m’i mbulon shekujt

Anembanė


KOHA AH KOHA

Njė lopė e larme kullot me ėndje

Aq i bėn pėr arenėn

Me mozaikė tė mermertė

Shtatė pash nėn kėmbėt e saj

Pėr vizitorėt qė fotografohen

Duke matur me sy perimetrin e qytetit

Pa kuptuar kurrgjė

 

Nga kthinat e errėta s’dalin luanėt

As gladiatorėt e tmerruar

Po fėmijė tė maskuar

Qė luajnė kukamshefthi

 

Minush Jero shtangur si statujė

Mė duket se thinjet nė ēast

Nga oksidimi i heshtjes

 

Koha ah koha

Mos ėshtė vetė kjo kėmbanė

Qė tringėllin nė qafėn e kėsaj lope tė bardhė


MESDITĖ NĖ GĖZHOJĖ

 

A mund tė vdesė sot nė vend timin

Kjo mesditė e pėrcėlluar

Si gėshtenjė e ēarė nė mes

Nė kėtė qytet tė kėrrusur si urė

Tė mos merr frymė tė mos lėvizė gjymtyrėt

Si e vdekur tė shtiret

Ndėrsa unė

Tė hesht derisa tė pėlcas

Pa e vrarė mendjen

A i dridhen themelet Shtėpisė sė Lidhjes

Shpirtit a i dridhet Kalaja

Sharri a ėshtė shpatė qė pret mes pėr mes

 

Po mesdita tajon nė gėzhojė

E lirė si kėrmill

 

Nė vend timin vdes tjetėr gjė

Nė akrepat e paralizuar

Pėr tė miliontėn herė vdes e rilindet

Nė kėtė vend liria


TĖRMET NĖ NDĖRGJEGJE

 

I thinjur si bashkė reje

Shkėputur nga vranėsirė e tejkohshme

Pranė meje ulur nė gjunjė

Asturiasi mė thotė

Therje nė shpirt ėshtė Peleleja

Po mė shumė portat qė mbyllen

Dhe fjalėt

Qė s’mund ta shqiptojnė dhimbjen

E nėnės qė mėkon fėmijėn e vdekur

Fidani i vrarė nė rrugėt e Kosovės

Ėshtė po ai fėmija

I vrarė me paramendim nė burgun e

Guatemalės

Ai i ndien klithmat

Si pėrplasen nėpėr dhėmbėt e shkėmbinjve

E thėrrmohen nė shpirt

Dhe i errėsojnė azimutet nė ninėza

Kot mbyllen portat sytė veshėt

Asturiasi mė thotė


NJĖ CEP QIELLI PĖRMBYSET

U err

Djali ende s’u kthye

 

Hijet e sendeve kėrcejnė

E zgėrdhihen

Ekrani shtie me breshėri

Njė copė qielli pėrmbyset

 

Djali ende s’u kthye

Orė policore ankthi u err


GJYMTYRĖ ME FRAKTURĖ

Zgjimi nė orėn 2,55 pėr shembull

Ėshtė mė i tmerrshėm nga njė sulm epileptik

Nėpėr binarėt e ngatėrruar tė trurit

Dhjetėra vagonė pėrfytyrimesh pėrplasen

Dikush numėron nga dhjeta deri nė njė kot

Evropa e Karl fon Tririt fundoset nė ujė

Dorėza tė zeza shtrėngojnė qafėn e njė fėmije

Njė grua nė ballkon mbledh rrobat e thara

O zot ē’grua epshndjellėse tek zė e zhvishet

Lakuriq bėn me dorė e zgėrdhihet

Ujė i turbullt sulmon urėn e drunjtė

Njė varg dridhet nėn rrėnojat e frymėzimit

E shformėsohet botė e tėrė e tij si plastmas

Nė portė trokitjet bėhen shurdhuese nė tru

Krejt jeta pėrplaset e thyhet si qelq

Ndėrsa akrepat lėvizin me druajtje

Si gjymtyrė me fraktura nė klinikė

 

Kur pesha e mėkateve nė vuajtje

Shndėrrohet


SHUMĖZIMI I FYTYRĖS

Pėr tė mos u takuar me pasqyrėn

Rris mjekėr e mustaqe

 

Pėr tė mos u takuar me pasqyrėn

Nuk i laj sytė nė mėngjes

 

Pėr tė mos u takuar me pasqyrėn

Mbaj syze tė errėta

 

Nuk i shoh dot me sy as vitrinat

Dhe gjithēka tjetėr pasqyruese e urrej

 

Por kjo ikje qyqare nga vetja

Nuk shėrohet si njė rrufė e lehtė

 

 

Pėr ta shikuar pa frikė veten drejt nė sy

Duhet besuar Zotin e vėrtetė


FLETĖZDITARI

 

Sot ishte ditė me vapė qyteti

Si astmatik pėrpilitej asfalti

Ēahej si pjepėr unė shėtisja

Me duar nė xhepa

Me syza si tė Rej Ēarlsit nė sy ime motėr

Mėrdhinte sot nga ethet nė klinikė

Mė tha shpirti i paska rrėnjėt thellė o vėlla

Shikimi i saj mjegulluar si xham

Nga hukama kobsjellėse

S’thoshte asgjė mė pak se vdekja


ABSURDI I ARTIT

Holi i stacionit

Mezi e ruan drejpeshimin

Nga braktisja e sė dielės

 

Njė vajzė me njėrin sy tė ėnjtur

Me valixhe nėn gjunjė me orė tė ndalur

Lexon Kamynė

Nė njė ngjizje indiference e trishtimi

 

Pastruesja ma vėrtit fshesėn pranė kėmbėve

Me cigare nė gojė me jargė qė i lėvaren

Si ngjyrė nė njė pikturė tė qullėt

 

Kush i beson absurdit tė artit

Pshtė dashur tė bėj ēmos

Ta pres autobusin kėtė tė diel

Dhe syrin e ėnjtur tė kėsaj vajze

Ta lexoj si metaforė


I KAM 500 VJET?

O Ajvaz, mė duket si i kam 500 vjet, isha duke i thėnė nė ėndėrr dhe po i mbaja nofullat me dorė, sepse mė dukej se po mė deformoheshin nga njė ngashėrim i nėndheshėm, kur Teuta mė solli telefonin dhe u pėrpoq tė mė tregonte se po mė kėrkonte Ibrahim Berisha. Vajza e Agronit ende po luante me dhe nė oborrin e shtėpisė sė vjetėr, mu aty ku ishte njė gardh i lartė dikur. Disa hapa larg kotecit dhe njė vije me ujė tė ndotur. Unė po e shikoja me habi, ndėrsa me Ibrahimin po merreshim vesh tė takoheshim nė ėmbėltoren Mimoza.

Ndoshta vėrtet i kam 500 vjet. Kjo matje e kohės, si e bėjmė ne, s’ėshtė e thėnė tė jetė e saktė, mėsa ėshtė e saktė ajo vijė qė ne mendojmė se e ndan realitetin nga ėndrra dhe jetėn nga vdekja.


SHUMĖZIMI I VDEKJES

Nesėr do tė vdes sėrish

Nė tė njėjtėn mėnyrė

Nė tė njėjtin ēast

Kur dielli si lafshė gjeli e pėrgjakur

Do tė pėrpilitet pa shpresė

Ndėrmjet kodrės e detit nė Tivar

Sytė do tė mė ngurosen

Si mbishkrime tibetiane nė gur

Dhe asgjė s’do tė ndryshojė

Nė itineraret e ditėve

Frika sėrish do tė afrohet tinėzisht

Si krokodili nėpėr ujė tė turbullt

Pėrfytyrimeve tė mia

Deri nė njė ēast tė vėrtetė


“OJ SHQIPNI MOS THUEJ MBAROVA”

 

Nė ora shtatė tė mėngjesit

Mbėshtetur pėr njė trung bliri

Si statujė e pėrdhunuar

Pėrballė platosė sė autobusėve

Rri e vėshtroj

 

Ata nisen me radhė nė kohė tė caktuar

Pėr nė Malme pėr nė Oslo

Pėr nė Helsinki

Tė mbushur spic gra e fėmijė

Qė nėn ritmet e kėngės

Oj Shqipni mos thuej mbarova

Pėrshėndesin me lot nė sy

Derisa rrotat e autobusėve si gurė mulliri

Bėjnė rrotullimet e para

Si gurėt qė bluajnė kokrra gruri

 

Statujės i ther nė shpirt

Kjo ikje e pėrjetshme

E shndėrruar nė humnerė

Nėpėr mijėvjeēarė

Po kjo kėngė nė ikje

Ngjizur me lot e me harrim ē’duhet

Farsė e tė qenit shqiptar


KUR QENI CIATĖ

 

Kėtė mėngjes edhe Agimi

Ia ktheu shpinėn shtėpisė

 

Kthesa e fundit e pėrbiu

Si akulli qė ēahet papritur

 

Nėpėr oborrin e shtėpisė

Ende enden hije

Babai nėna dhe motra

Si aktorė nė njė dramė

Po hapat e tyre s’ndihen

Ata shkelin mbi plagė

 

Vetėm qeni i lidhur nė stelė

Ciatė ciatė ciatė

Me putra gėrvish dheun

E sikur thotė

Ē’arsye kam mė shumė unė

Ta ruaj atdheun


PRAPA MBETET ZBRAZTĖSIRA

 

Si njė shtjellė para sysh

Po mė shpėrbėhet atdheu

 

Fėmijė qė s’kuptojnė ku i shpiejnė

Tek i veshin me ngut

Gra anemike

Qė duan tė ikin kudoqoftė

Nga vetja

Dhe burra zėējerrė

Qė dridhen si fotografia nė ekran

Kur antenat i dridh stuhia

 

Si njė shtjellė para sysh

Po mė shpėrbėhet shpirti

 

Prapa mbetet zbraztėsira

Nė formė pėrfytyrimi pėr pishėn

Qė kur pėrplaset ah kur pėrplaset

Bėn njė pėrpjekje tė ngrihet

Dhe ashtu e bėn absolut

Kuptimin pėr vdekjen


TERAPI ME QUKAPIKĖ

 

Ishte njė ėndėrr me shumė qukapikė

Qė ēukisnin tak tak tak

Nėpėr trungjet e ajrit tė rralluar

 

Njėri bėnte ē’bėnte e mė ēukiste nė ballė

Tak tak tak miqėsisht

Ėshtė ora ta pish njė tabletė Histazol

Tak tak tak nė tru si mbi dru

Nė dhe tė huaj


DIMĖR NĖ ZEMĖR

 

Njė nėnė e shikon diellin

Nė tė perėnduar

Se nga ē’zonė e zemrės

Dhembja si ngjyrė i derdhet

Nė formė tė sė folmes pėrēart

Ku je nė kėtė ēast humneror

O bir nėna tė pastė

 

Nė oborr hije dhe mungesė

Si njė dalmatikė dridhen

Ndėrsa larg nė hapėsirė

Njė plym kojrilash

Paralajmėrojnė dimrin e gjatė

 

O Zot

Ē’parathonė kėto shigjeta kojrilash

Pėr Lanskrunėn e largėt


DALJA E ATDHEUT EDHE NGA ĖNDRRAT

 

Mė parė kjo ishte vatėr

Ku shtrohej tryeza e kėnga

Ku rriteshin fėmijė

Thureshin ėndrra

 

Njė Fitore njė Ilir njė Shpresė

Dhe njė Atdhe i vogėl

 

Ata janė tash diku nė Kirunė

Janė bėrė mė tė brishtė

Mė apatikė

Dhe nė ėndrra u futen me pėrdhunė

Shkretėtira tė bardha

 

Atdheun s’ua kujton asgjė mė

Madje as kėtė vatėr

Me themele qė mbahen

Mbi emrat e tyre ndėr shekuj


FĖMIJA I XHAMTĖ

 

Unė lėviz dorėn

Ai dorėn

 

Unė shtrėngoj nofullat

Ai nofullat

 

O zot

Paskėsh qenė fėmijė i xhamtė

 

Po nėnės pėrse i dhimbset

Kaq shumė


NJĖ PARALAJMĖRIM

 

Mbi njė copėndėrr

Nga shpalosej humnera

Nė njė hotel nė Berlin

I kėrrusur si pikėpyetje

E krijuar nga gėrryerjet nė shkėmb

M’u shfaq i pikėlluar

 

Po mė shfytyron braktisja

Ikja jote po mė thėrrmon

Si dora barbare njė statujė

 

Dhoma dhe reproduksionet nė mure

Ishin nė komė tė thellė

Vetėm perdet tundeshin

Si kur pėrvidhet nėpėr to dikush

Qė tė jep njė paralajmėrim


PROFIL

 

Gjumin ia prishin ėndrra surealiste

Gazi lotėsjellės i figurave ia zė frymėn

Nė udhėkryq e vonojnė njėsitė tankiste

Ku bashkė me urrejtjen pėrbin pėshtymėn

 

Nė qoshkun e parė blen njė krah gazeta

Gazeta me germa e me gjuhė tė huaj

Dante Aligierit s’i bėri gjė Mesjeta

Kohė dhe mė barbare tha vijnė nė shekujt tuaj

 

Si mbi qelqe tė thyera shkel nėpėr asfalt

I molepsur droje dhe pėrfytyrimesh

Pėrmbi kokė ka retė si kėrminj gjigantė

E nė zemėr fshehur njė tumė frymėzimesh

 

Vdes nėse s’e vrasin pėr fjalėt e veta

Dhe i pėrgjunjet pėrjetė njė gjumi guror

Nė kujtesė tė turbullt kombi i balsamohet jeta

Lulja e shpėtimit mbi varr a i rri kurorė


Shėnime autobiografike  

 I. Shkollimi: 

Milazim Krasniqi u lind mė 25 tetor 1955 nė Breznicė, njė lokalitet afėr Prishtinės.

Shkollėn fillore e kreu nė vendlindje, ndėrsa shkollėn e mesme tė mjekėsisė nė Prishtinė. Studimet pėr letėrsi shqipe i kreu nė Universitetin e Prishtinės, ku magjistroi nė vitin 1988, me temėn “Struktura e vargut tė Ndre Mjedjes”. Po nė Universitetin e Prishtinės, ka fituar gradėn e doktorit tė shkencave filologjike me tezėn e disertacionit “Soneti nė poezinė shqipe” mė 15 shtator 2004.

 

II. Botimet: 

Poezi:

 

1982 - Imazhi gri 

1885-  Pirg vegimi  

1987-  Qeshje sardonike

1990-  Formula e Katonit

1994-  Kurs pėr pantomimė

1996- Dalja e atdheut edhe nga ėndrrat

 

Prozė (romane)

1998- Fijet e shpirtit

2002- Fotografitė e kujtimeve

 

Dramaturgji

 

1990- Zbulimi,

Mos mė merrni nė qafė,

Punė Sizifi  

1996-  Kur lindi partia,

1997- Kush i bie fyellit

2001- Bryma e vdekjes

Kosovė nė ndėrgjegje

2003- Monedha e Gentit

2004 Rulet rus pėr Ali Pashėn

2004  1999 Tragjedi shqiptare (trilogji)

Bryma e vdekjes( botim i dytė)

Njė Antigonė e re

Kėsulkuqja e shekujve

 

Publicistikė

1998- Horrat nė krye tė detyrės

2000- Kosova pas 22 janarit 1998

  

III. Angazhimi profesional dhe publik

 

1975-1980: teknik medicinal nė Klinikėn e Kirurgjisė tė Fakultetit tė Mjekėsisė nė Prishtinė,

1981-1986: pėrkthyes po nė kėtė klinikė,

1987-1990: redaktor i revistės pėr kulturė “Fjala”,

1988-1999: sekretar i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės,

1990-1995: kryeredaktor i revistės “Fjala”,

1995-1999: redaktor pėrgjegjės pėr Kosovė i gazetės ditore “Bota Sot”, 1999-2000: kolumnist i gazetės “Kosova Sot” dhe “Gazeta e Re”,

2001: kryeredaktor i revistės “Interesi Nacional”,

2001-2004: anėtar i Bordit tė Drejtorėve tė Radiotelevizionit tė Kosovės dhe analist te Radio Europa e Lirė,

2003-2004: bashkėpunėtor pėr lėndėn Sociologjia e letėrsisė nė Fakultetin e Filologjisė nė Prishtinė.

 

Nė vitet 1989-2001 ka qenė i angazhuar edhe nė politikė, po nga marsi i atij viti, ėshtė tėrhequr tėrėsisht nga jeta politike.

 

Jeton nė Prishtinė.

Marrė nga www.deshirat.com


Poezi faqja e parė kėtu:

Poezi faqja e dytė kėtu:

Poezi faqja e tretė kėtu:

Link me poezi shqip

Faqja kryesore

Hit Counter